Kodėl „Oprah“ knygų klubo pasirinkimas kelia ginčų

Sausio mėn. 20, Jeanine Cummins labai lauktas naujas romanas Amerikos purvas pateko į knygų lentynas JAV. Išleidimas buvo suporuotas su dabar prieštaringai vertinamu pranešimu, kad Oprah Winfrey pasirinktas tai yra jos naujausias „Oprah's Book Club“ pasirinkimas.

„Kaip ir daugelis iš mūsų, aš skaičiau laikraščių straipsnius, žiūrėjau televizijos naujienas ir mačiau filmus apie sunkias situacijas šeimos, ieškančios geresnio gyvenimo, tačiau ši istorija visiškai kitaip pakeitė mano požiūrį į tai, ką reiškia būti migrantu “, - sakė Oprah. tviteryje.

Kartu su švytinčiu pritarimu, Cumminso romanas pateko į daugybę "dauguma numatomas"knygų sąrašus, nepaisant pirminės kritikos, kurią ji gavo, kai skaitytojai pirmą kartą peržiūrėjo išankstines kopijas. Kai kurių kritikų iškeltas klausimas buvo tas, kad knyga, kurioje aprašoma meksikietės motinos ir sūnaus kelionė į sieną po to, kai kartelis nužudė jų šeimą, vaizduoja Lotynų Amerikos žmones kaip stereotipus. Kritikai taip pat teigė Amerikos purvas

Nors diskusijoje iškilo klausimų, kam turėtų būti leista pasakoti istorijas apie atstumtuosius žmonių, klausimas yra sudėtingesnis nei skaitytojai, pykstantys dėl vieno baltojo rašytojo - ir tai tikrai daugiau nei tik Amerikos purvas pats.

„Manau, kad problema yra dar didesnė nei vienas baltas žmogus, apsimetęs latina, rašantis šią knygą“. Julissa Arce, autorius Kažkas kaip aš, pasakoja Stiliuje. „Manau, kad didžiausia problema man yra ta, kad dėmesys knygai siunčia žinią, kad tavo istorijos yra tik pagrįstos ir svarbios ir jas galima humanizuoti tik tada, kai jos pasakojamos per šią perspektyvą taškas “.

Atrodo, kad pati Cummins pripažino, kad galbūt ji nebuvo geriausias žmogus, parašęs šią istoriją. Pagal „BuzzFeed“ naujienos“,-romano antraštėje rašė:„ Buvau susirūpinusi, kad, būdama ne imigrantė ir ne meksikietė, neturiu reikalų rašyti beveik Meksikoje, visiškai tarp imigrantų, sukurtos knygos. Aš norėjau, kad kas nors šiek tiek rudesnis nei aš tai parašytų “.

Tačiau Arce pažymi: „Žmonės, kurie iš tikrųjų yra rudi, iš tikrųjų pasakojo savo istorijas ir nė vienos iš jų knygos, įskaitant mano, sulaukė tokio pagyrimo ir dėmesio ar pinigų, kokius turi jos knyga gavo “.

Arce, kuri perskaitė ankstyvą išankstinę knygos kopiją, sako, kad ji išsiskyrė „autentiškumo trūkumu ir nesupratimu apie kultūrą ar buvimą kultūroje“.

„Žinau, kad Oprah sakė, kad pirmasis sakinys ją sužavėjo, ir aš skaitau pirmąjį puslapį, o netikslumas, ypač kultūriniu požiūriu, yra toks baisus“, - sako Arce. „Pateiksiu vieną pavyzdį - quinceañera - tai kažkas, kas yra didžiulis dalykas Meksikos kultūroje. Čia [knygoje] quinceañera yra tik 16 žmonių ir jie klausosi radijo - to niekada neįvyks. Ypač jei yra viduriniosios klasės šeima, patikėkite manimi, bent jau ji turėtų DJ ir būtų buvę keletas mariachų, ir bent jau kaimynai į tai būtų pakviesti vakarėlis."

John Paul Brammer, autorius būsimo memuaro Sveiki, Papi!, sako tai dar nebaigęs skaityti Amerikos purvas„Kol kas galiu pasakyti, kad manau, kad bet kuri knyga, kurioje kalbama apie realaus pasaulio traumas ir kuri turėtų suteikti naujų aiškumo bei empatijos šioms problemoms, turėtų rimtai apsvarstyti jos žvilgsnį“.

„Kitaip tariant, jis turėtų iš tikrųjų paklausti, kaip jis žiūri į žmonių kančias ir kieno apetitą jis tenkina“, - sako jis. Stiliuje. „Mano supratimas, pagrįstas tuo, ką perskaičiau iki šiol ir kiek lotynų kalbos žmonių į tai reagavo, yra tas, kad ši knyga išlygina kančias, kad patrauktų masinei rinkai. Manau, kad tai gali įvykti net ir turint gerų ketinimų, nors negaliu kalbėti už autorių “.

SUSIJĘS: Connie Britton apie pasienio krizę: "Kur yra mūsų žmonija?"

Brammeris nurodo Cumminso pranešimus septynženklis avansas ir spygliuotos vielos centriniai elementai knygos pristatymo vakarėlyje, kaip atvejai, „kurie įsivaizduoja, kad„ Latinx “skausmas yra skirtas prekėms, o„ Latinx “žmonės yra nepastebimi“.

„Tai atvėrė platesnį pokalbį lotynų kalbos žmonėms leidybos srityje“, - sako jis. „Manau, kad matote užtvankos lūžimą, nes žmonės ilgą laiką buvo nusivylę institucinės paramos stoka mūsų istorijoms ir Amerikos purvas istorija yra tam tikras tobulas katalizatorius “.

Šiuo ginčų ciklo momentu nei Oprah, nei pati Cummins neatsakė į knygos atgarsį. Nors, pasak Holivudo reporteris, Amerikos purvas jau buvo pasirinkta pritaikyti filmą. Pasibaigus dienai, apie knygą kilę ginčai atvėrė pokalbį apie tai, kam turėtų būti suteikta platforma pasakoti istorijas apie spalvotus žmones.

„Manau, kad šis pokalbis bus tęsiamas aplinkui, nes tiek daug dalykų buvo nepakankamai aptarti, ir manau, kad turėsime tik palaukti ir pamatyti, kur tai nutiks“,-sako Brammeris. „Tikiuosi, kad tai padarys kažką produktyvaus“.

„InStyle“ kreipėsi į „Cummins“ pakomentuoti ir atnaujins, jei išgirsime.